Skip to main content
Mūsų planeta, mūsų ateitis

Sprendimai: atliekos

Sprendimai

Klimatas ir atliekos

Medžiagų vartojimo modelių pokyčiai ir tinkamas atliekų tvarkymas ne tik padeda sutaupyti pinigų, bet ir yra labai svarbūs didinant aplinkosauginį veiksmingumą bei mažinant klimato kaitą.

Kiek atliekų!

Įsivaizduok, kad grįžęs iš prekybos centro trečdalį savo pirkinių išmeti tiesiai į šiukšliadėžę. Maždaug tokia maisto dalis yra kasmet prarandama arba iššvaistoma visame pasaulyje.

Europos Komisija padeda skleisti informaciją apie apgalvotą apsipirkimą, datų reikšmę ant maisto produktų etikečių ir likučių panaudojimą. 2017 m. spalį priimtos ES gairės, supaprastinančios maisto pertekliaus aukojimą maisto bankams arba naudojimą pašarui (žinoma, kai tai saugu).

Tad visi kartu stenkimės sumažinti maždaug 90 mln. tonų maisto kiekį, kuris kasmet prarandamas ES!

Ar žinojai?

Kepimo aliejų, vaisių žieveles ir daržovių likučius galima paversti automobilių degalais.

Rūšiuok atliekas apgalvotai

Kitą kartą mesdamas ką nors į šiukšliadėžę, gerai pagalvok. Kiekvienas iš 500 mln. ES gyvenančių žmonių kasmet išmeta vidutiniškai apie pusę tonos buitinių atliekų!

Nors perdirbama vis daugiau atliekų, daug jų vis dar atsiduria sąvartynuose. Pūdamos atliekos išskiria didelį metano – galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – kiekį į orą ir taip prisideda prie klimato kaitos.

Šiandien geriau tvarkant atliekas regeneruojama daugiau energijos, ir prie to svariai prisideda ES sąvartynų srities teisės aktai.

Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir eikvojant senkančius gamtos išteklius, atliekų prevencija tampa vis svarbesnė.

Prieš atnaujindamas elektrinius prietaisus gerai pagalvok

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) yra sparčiausiai auganti ES atliekų kategorija. EEĮA yra pilnos plastiko ir metalų, kurių dalis yra kenksmingi, kaip antai gyvsidabris, o dalis – vertingi, pavyzdžiui, auksas, naudojamas schemų plokštėse.

ES išsikėlė tikslus perdirbti elektronikos atliekas, kad sutaupytų išteklių ir apribotų pavojingas medžiagas, kurias gamintojai gali dėti į elektronikos prietaisus, ir taip apsaugoti perdirbėjus bei aplinką.