Sprendimai
Klimatas ir gamta
Kova su klimato kaita padeda apsaugoti mus supančią gamtą ir natūralias sistemas, nuo kurių mes visi priklausome. Jei tinkamai rūpinsimės savo dirvožemiu, miškais ir vandens telkiniais, taip pat galėsime sėkmingiau kovoti su klimato kaita bei jos padariniais.
Klimato kaita įvairiopai paveikia mūsų aplinką ir visuomenę. Daugelis ES šalių jau parengė nacionalinius planus, skirtus klimato kaitos poveikiui šalinti. Skirtingi regionai susiduria su skirtingomis problemomis, todėl šie planai turi būti pritaikyti prie regionų ir vietos situacijų.
Dirvožemis – didžiulė anglies saugykla
Daugelis mūsų mano, kad žemė po mūsų kojomis yra tik purvas, tačiau dirvožemis atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulio klimatą. Dirvožemyje kaupiasi anglis – daugiausia organinių medžiagų forma. Po vandenynų tai yra antras pagal dydį anglies absorbentas Žemėje.
Nustatyta, kad 0,1 proc. Europos dirvožemyje šiuo metu sukauptos anglies prilygsta 100 mln. automobilių per metus išmetamam teršalų kiekiui.
Dirvožemio savybė išlaikyti sukauptą didelį anglies kiekį pastaraisiais dešimtmečiais susilpnėjo – daugiausia dėl netvaraus žemės valdymo ir pakitusio žemės naudojimo. Tačiau tinkama miškininkystė ir geras žemės valdymas gali padėti išlaikyti ar net padidinti dirvožemyje sulaikomą anglies kiekį.
Anglies kaupimas po žeme
Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas – tai technologija, leidžianti elektrinių ir pramoninių gamyklų išskiriamą anglies dioksidą kaupti, suslėgti ir perkelti į tinkamas saugyklas giliai po žeme.
Šis sprendimas gali pastebimai prisidėti prie kovos su klimato kaita Europoje ir visame pasaulyje: požeminėse saugyklose galima laikyti iš esmės visą anglies dioksidą šimtus, netgi tūkstančius metų.
Vis dėlto, ši technologija šiuo metu yra labai brangi, Europoje vykdomi tik du komerciniai projektai. Todėl ES skiria pradinį finansavimą anglies dioksido surinkimo bei saugojimo projektams ir parengė taisykles, užtikrinančias, kad ši technologija būtų naudojama aplinkai nekenksmingu būdu.
Miškai: mūsų klimato saugotojai
Miškai ypač svarbūs klimato kaitai. Viena vertus, kertant medžius arba jiems pūvant išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Šis procesas vyksta ir sutrikus dirvožemiui, kuriame auga medžiai. Tai prisideda prie visuotinio atšilimo.
Kita vertus, vykstant fotosintezei medžiai sulaiko šiltnamio efektą išskiriančias dujas ir padeda atvėsinti mūsų planetą. Todėl jie nepamainomi kovojant su klimato kaita.
Kaip užtikrinti teigiamą miškų poveikį? Tvari miškotvarka, kai vietoj senų ar nukirstų medžių sodinami nauji, gali būti veiksmingas sprendimas. ES šalys kartu siekia sustiprinti miškų vaidmenį ES kovoje su klimato kaita.
Žmonės kerta pasaulio miškus nerimą keliančiu greičiu: iki 80 proc. išnaikintų atogrąžų miškų buvo iškirsti paruošiant žemę ūkiams. Medžiai taip pat kertami medienai ir popieriui gaminti, tiesiant kelius ar įrengiant kasyklas. Miškų kirtimas ne tik spartina klimato kaitą, dėl jo taip pat naikinamos natūralios miško gyvūnų buveinės, kinta kritulių modeliai, kyla sausrų.
Kaip apsaugoti pasaulio miškus
Sistema REDD+ (Dėl miškų naikinimo ir miškų alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas ir miškų saugojimas) padeda atogrąžų šalims naudoti tvaresnius metodus. Žmonėms besivystančiose šalyse mokama už tai, kad jie saugotų savo miškus.
Apskaičiuojama anglies, kuri nepatenka į atmosferą neiškirtus miškų, vertė, kuri po to konvertuojama į lėšas, skiriamas klimato kaitos atžvilgiu pažangiam miškų žemės naudojimui.
REDD+ lėšos buvo panaudotos daugiau nei 40 šalių, daugiausia dėmesio skiriant, pavyzdžiui, miškų stebėsenai (medžių matavimui), miškų gaisrų gesinimo operatyvumo didinimui, taip pat agrarinės miškininkystės sektoriaus (tai žemės ūkio ir miškininkystės junginys) plėtojimui.
Šiame sektoriuje reikia kruopščiai derinti miškų saugojimą ir miškų gyventojų, priklausomų nuo miškų dėl teikiamų maisto, vandens ir kitų išteklių, interesų apsaugą. ES valstybės narės ir institucijos REDD+ veiklai Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje jau skyrė daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Kova su karščiu
Pažangus apželdinimas
Kai kurie ūkininkai dažniau sodina augalus tarp medžių, kurie suteikia pavėsį ir padeda ištverti karštesnį, sausesnį klimatą. Miestuose kraštovaizdžio specialistai parkams ir pakelėms renkasi sausrai atsparias gėles bei krūmus, kurie gali ištverti šiltas, sausas sąlygas.
Žaliosios sienos ir stogai
Kai kuriuose miestuose augalai auginami ant sienų ir stogų, kad sugertų šilumą ir padėtų valdyti temperatūrą pastatų viduje, kai karšta. Jie taip pat sugeria vandenį ir sumažina nutekančio vandens kiekį per audras. Kai kuriose šalyse, pvz., Prancūzijoje ir Danijoje, priimti įstatymai ir vykdomos programos, kuriose skatinama ant naujų pastatų įrengti žaliuosius stogus.
Pažangus vandens naudojimas
Kai kurie žmonės randa naujų būdų, kaip taupyti vandenį, pavyzdžiui, namuose ir darbo vietose (kaip antai, viešbučiuose) įrengia buitinių nuotekų sistemas, kuriose prausimosi vanduo pakartotinai panaudojamas vandens nuleidimo tualetuose reikmėms. Novatoriški ūkininkai naudoja naktį įjungiamą kapiliarinio drėkinimo sistemą, kad augalai gautų vandens tiesiai į savo šaknis ir jis neišgaruotų dienos kaitroje.
Prisitaikymas prie kylančio vandens lygio
Plaukiojantys namai
Maasbommel vietovėje, kuri yra nedaug virš jūros lygio pakilusiuose Nyderlanduose, kai kurie gyventojai rengiasi dažnesniems potvyniams gyvendami amfibiniuose namuose, kurie yra pritvirtinti prie žemės, bet suprojektuoti taip, kad pakiltų, kai pakyla vanduo.
Kliūčių statymas
Vandenį galima sulaikyti dirbtiniais pylimais ir užtvankomis. Taip pat padeda smėlio kopos. Jas galima apsodinti atspariomis žolėmis, kurių šaknys padeda apsaugoti kopas nuo nuplovimo.
Žaliosios kempinės
Užtvindomos lygumos (natūralūs plotai, iš kurių vanduo nuteka į upes) gali veikti kaip perteklinį lietaus vandenį sugeriančios kempinės. Šalys palei Dunojaus ir Elbės upes atkuria buvusias lygumas ir suteikia upėms daugiau vietos.