Sprendimai: miestai

Dideli miestai, dideli pėdsakai

Miestai yra veiklos centrai, todėl – ir didelis anglies junginių išmetimo šaltinis. Miestų teritorijos suvartoja 60–80 proc. visos pasaulio energijos ir išskiria maždaug tokią pat dalį viso išmetamo CO₂ kiekio, todėl palieka didelį anglies pėdsaką. Tačiau jie gali būti ne tik vieni problemos sukėlėjų, bet ir prisidėti prie jos sprendimo.

Miestai keičiasi į gerąją pusę visoje ES. Prie to prisideda novatoriški ir įžvalgūs vietos lyderiai, padedantys išmaniu planavimu ir išmaniosiomis sistemomis mažinti išmetamų teršalų kiekį bei prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Merai su misija

Miestai visoje ES savanoriškai įsipareigojo imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasirengti klimato kaitos poveikiui.

Jie pasirašė Merų paktą – Europos Komisijos iniciatyvą, padedančią miestams mažinti išmetamų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos. Miestai didina energijos vartojimo efektyvumą, naudoja daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių bei darniojo transporto priemonių, kuria klimato kaitos poveikiui atsparias infrastruktūras, plėtoja žaliąsias miestų teritorijas ir civilinės saugos priemones, imasi kitų iniciatyvų.

2016 m. buvo inicijuotas Pasaulinis merų paktas dėl klimato ir energetikos. Iniciatyvos tikslas – visame pasaulyje paspartinti vietos lygmens veiksmus dėl klimato kaitos.

Bendrų tikslų dėl klimato šiuo metu jau siekia 11 500 miestų iš 142 šalių šešiuose žemynuose. Ar tavo arba arčiausiai esantis miestas jau prisijungė?

Ar žinojai?

Šiuo metu statomuose pastatuose suvartojama vidutiniškai trečdaliu mažiau energijos nei iki 2005 m. pastatytuose pastatuose.

Kur gyveni?

Patikrink, ar tavo miestas prisijungė prie Merų pakto iniciatyvos.

Pasiekiami miestai

Dienos be automobilių – tai puikus būdas paskatinti žmones ieškoti alternatyvių būdų judėti po miestą. Jos, kaip ir kiti renginiai, organizuojamos per Europos judumo savaitę, kuri vyksta kiekvieną rugsėjį ir kurią remia Europos Komisija.

Vykdant šią kampaniją įgyvendinta daugiau nei 8 000 nuolatinių priemonių, pavyzdžiui, bendrų kelionių automobiliais ir dalijimosi dviračiais iniciatyvos.

Ar žinojai?

Miestai užima apie 2 proc. Žemės paviršiaus, tačiau juose gyvena daugiau ne pusė pasaulio gyventojų.

Pasirengimas ekstremalioms oro sąlygoms Kopenhagoje

2011 m. liepą Kopenhagoje palijo...
Bet tai nebuvo paprastas lietus. Vos per dvi valandas iškrito maždaug 15 cm kritulių. Miesto kanalizacija negalėjo susidoroti su tokiu vandens kiekiu, ir dalis pastatų bei kelių buvo užtvindyta.

Dviem didelėms Kopenhagos ligoninėms grėsė uždarymas dėl potvynio ir elektros energijos tiekimo nutraukimo. Šis įvykis privertė miesto vadovus susimąstyti apie tai, jog reikia parengti planą, kaip apsaugoti miestą nuo ekstremalių klimato reiškinių ateityje.

Todėl buvo parengtas staigių liūčių valdymo planas, kuris ne tik padeda geriau valdyti lietaus vandenį, bet ir gerina miesto gyvenimo kokybę. Į šį planą įtraukti net pasiūlymai nutiesti naujus dviračių takus, kurie taip pat būtų naudojami kaip kanalai lietaus vandeniui nubėgti.

Taupysi energiją – taupysi pinigus

Energiją tausojantys pastatai ir prietaisai gali sutaupyti daug energijos ir pinigų bei sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Didelis ES namų ūkiuose suvartojamos energijos kiekis tenka namų šildymui.

Trigubi langai, gera izoliacija, vėsą padedantys išlaikyti augalais apsodinti stogai – tai tik keletas būdų, kaip sumažinti mūsų namų, mokyklų ir biurų anglies pėdsaką.

Ar žinojai?

Iki 2020 m. pabaigos visi naujai statomi pastatai ES turės būti beveik neutralaus anglies dioksido poveikio.

Žaliosios Europos sostinės

Europos žaliosios sostinės apdovanojimas skiriamas miestams, įsipareigojusiems tapti tvaresniais. Šiuo apdovanojimu miestai įvertinami už tai, kad ilgą laiką sėkmingai laikosi aukštų aplinkosaugos standartų, skatinami siekti plataus užmojo tikslų, įkvėpti vieni kitus ir dalytis savo idėjomis bei patirtimi.