Skip to main content
European Commission logo
ltlt
Mūsų planeta, mūsų ateitis

Milestones

Svarbiausi žingsniai

Kova su klimato kaita visame pasaulyje

Kovoti su klimato kaita pasauliniu mastu pradėta 1992 m., kai viso pasaulio šalys pasirašė tarptautinę sutartį – Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK).

Peržvelk svarbiausius pasaulinės kovos su klimato kaita žingsnius.

Įkurta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), subūrusi tūkstančius mokslininkų, kad būtų įvertinti moksliniai klimato kaitos ir jos poveikio įrodymai.

JTBKKK priėmė Kioto protokolą – pirmąją pasaulyje sutartį dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

ES pristatė taršos leidimų prekybos sistemą.

2007 m. ES priėmė 2020 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, kurio trys pagrindiniai tikslai: 20 proc. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m.; iki 20 proc. padidinti ES suvartojamos energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį; taip pat 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

JT klimato kaitos konferencija Kopenhagoje baigėsi nepasiekus bendro susitarimo dėl privalomo išmetamų teršalų kiekio sumažinimo.

100 pasaulio lyderių susirinko į Niujorke vykusį JT aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais; IPCC 5-ojoje vertinimo ataskaitoje dėl klimato kaitos nurodyta, kad vis dar galima pasiekti tikslą išlaikyti temperatūros padidėjimą iki 2 °C; ES priėmė 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, kuriame numatytas tikslas bent 40 proc. sumažinti (palyginti su 1990 m. lygiu) ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Priimtas naujas pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos – 2015 m. Paryžiaus susitarimas. 195 šalys įsipareigojo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apriboti visuotinį atšilimą, kad temperatūra būtų žymiai mažesnė negu 2 °C virš buvusios prieš pramonės revoliuciją temperatūros.

Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.

Šalys susitarė dėl išsamių taisyklių ir gairių, kad Paryžiaus susitarimas visame pasaulyje būtų įgyvendinamas praktiškai.

ES vadovai susitarė dėl tikslo iki 2050 m. Europos Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui.

Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį. Įvedus siūlomus pakeitimus klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politikoje, būtų galima iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne mažiau nei 55 proc. (palyginti su 1990 m. duomenimis).

Ar žinojai?

Beveik visos pasaulio šalys yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos narės – iš viso 197 šalys, įskaitant visas ES valstybes nares atskirai ir ES kaip organizaciją.

Visuotinio įsipareigojimo ženklas

2016 m. balandžio 22 d. Niujorke 174 šalys oficialiai pasirašė Paryžiaus susitarimą. Iki šiol tai didžiausias vieną tarptautinę sutartį tą pačią dieną pasirašiusių šalių skaičius.

Kad Paryžiaus susitarimas įgautų teisinį statusą, jį oficialiai ratifikuoti turėjo ne mažiau kaip 55 šalys, kurioms tenka ne mažiau kaip 55 proc. visų išmetamų pasaulio teršalų.

ES susitarimą oficialiai ratifikavo 2016 m. spalio 5 d. ir sutartis įsigaliojo lapkričio 4 d. – praėjus mažiau kaip metams nuo priėmimo.

Ar žinojai?

2018 m. ES buvo atsakinga už mažiau kaip 10 proc. viso pasaulio išmetamų teršalų, Kinija – už 30 proc., JAV – už 14 proc.

Pokyčių finansavimas

Skurdesnėms ir labiau pažeidžiamoms šalims reikia pagalbos mažinant jų išmetamų teršalų kiekį ir prisitaikant prie klimato kaitos poveikio.

2020 m. ES ir jos valstybės narės kartu skyrė beveik 23,39 mlrd. eurų finansuodamos klimatui skirtus projektus. Beveik pusė šios sumos skirta padėti ES tarptautinėms partnerėms sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. ES skiria daug lėšų besivystančioms šalims, finansuodama klimatui skirtus projektus. Išliekame įsipareigoję siekti bendro išsivysčiusių šalių tikslo kuo greičiau (iki 2025 m.) sukaupti ir skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus kovai su klimato kaita.

Ar žinojai?

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ir buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore’as 2007 m. kartu gavo Nobelio taikos premiją už darbą klimato kaitos srityje.

Gerokai mažiau nei 2 °C

Vyriausybės sutarė, kad siekiant užkirsti kelią skaudžiausiam klimato kaitos poveikiui, pasaulio temperatūros padidėjimas turi būti apribotas iki mažiau nei 2 °C, palyginti su lygiu, buvusiu prieš industrializaciją (iki pramonės revoliucijos).

Taip yra todėl, kad, mokslininkų nuomone, po šio taško dramatiškai padidėja negrįžtamų didelio masto pokyčių grėsmė. Šalys taip pat susitarė pabandyti neleisti pasaulio temperatūrai pakilti 1,5 °C, nes taip žymiai sumažėtų klimato kaitos keliama grėsmė ir jos daromas poveikis.

Šie tikslai buvo sutartinai nustatyti Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (JTBKKK) – tarptautinėje sutartyje, skirtoje klimato kaitos problemai spręsti.

Ar žinojai?

Europos žaliajam kursui finansuoti skiriama trečdalis „NextGenerationEU“ ekonomikos atkūrimo plano lėšų, taip pat ES septynerių metų biudžeto lėšos. Tai – 600 mlrd. eurų!