Kintantis pasaulis
Poveikis
Klimato kaitos poveikis jaučiamas visuose pasaulio žemynuose. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius jis taps dar dažniau ir intensyviau juntamas.
Įvairios šalys ir regionai susiduria su skirtingomis problemomis.
Šie klimato pokyčiai gali pakeisti mūsų pasaulį, paveikti maisto bei vandens tiekimą ir mūsų sveikatą. Kuo didesnis problemos, tuo sunkiau ir brangiau jas spręsti – todėl geriausia anksti imtis veiksmų ir kovoti su klimato kaita.
Kaip matuojama klimato kaita?
Ledo mėginiuose, kurie paimti Antarktidoje iš didelio gylio, yra burbuliukų su oru, koks jis buvo prieš 650 000 metų. Iš jų galime sužinoti, koks buvo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis praeityje. Jie rodo, kad CO2 ir metano koncentracija atmosferoje buvo daug mažesnė nei šiandien.
Medžių rievėse užfiksuojama, kiek buvo paaugta per metus. Mokslininkai tiria labai senų medžių rieves, kad sužinotų, kaip laikui bėgant keitėsi klimatas. Pavyzdžiui, rievės plonesnės, kai oras būna šaltas arba sausas.
Mauna Loa observatorijoje Havajuose, JAV, nuo 1958 m. matuojamas CO2 kiekis atmosferoje. Šioje tolimoje vietovėje, kur oras nėra trikdomas, atlikti matavimai yra geras pasaulinės CO2 koncentracijos rodiklis.
Palydovinės nuotraukos gali būti naudojamos norint įvertinti, kaip per tam tikrą laikotarpį keitėsi Arkties ir Antarkties jūrų ledo danga.
Blogos žinios
Mokslininkai sutaria, kad planeta šyla greičiau nei bet kada, nes dėl žmonių veiklos į atmosferą patenka labai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ši veikla apima, pavyzdžiui, iškastinio kuro (anglies, naftos ir dujų) deginimą, važinėjimą automobiliais ir miškų kirtimą.
Daugelis mūsų mato ir net patiria klimato kaitos poveikį. Tačiau ši kaita susijusi ne vien su ekstremaliomis oro sąlygomis, kaip antai potvyniais, sausromis ar uraganais. Lėtesni, mažiau pastebimi klimato pokyčiai gali visiškai pakeisti mūsų gyvenimo būdą.
Geros žinios
Gera žinia yra ta, kad 2015 m. gruodį 195 šalys (praktiškai visa pasaulis) priėmė pirmąjį pasaulyje teisiškai privalomą susitarimą dėl kovos su klimato kaita. Vyriausybės, įmonės ir asmenys Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje šiuo metu jau stengiasi pašalinti kaitos priežastis bei prisitaikyti prie atsiradusių pokyčių.
Turime prisidėti visi, nes klimato kaita yra pasaulinė problema, kuri gali paveikti kiekvieną iš mūsų.
Gyvename toje pačioje planetoje, todėl vienoje vietoje atlikti pakeitimai gali turėti įtakos labai toli nuo mūsų įsikūrusiems žmonėms. Galima sakyti, kad mūsų elgesys palieka ilgalaikį atspaudą, tarsi pėdsaką. Taigi, savo veiksmais ir pasirinkimais kiekvienas galime sumažinti savo pėdsaką ir padėti kovoti su klimato kaita.
Ekstremalios oro sąlygos, kurias sukelia klimato kaita
Kaip tai nutinka?
Spustelėk interaktyvųjį žemėlapį ir pamatyk visame pasaulyje vykstančių anomalių oro reiškinių pavyzdžių.
Vandenynams – didžiausias pavojus
Jūros lygio kilimas
1901–2010 m. vidutinis jūros lygis visame pasaulyje pakilo 19 cm. Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji yra ta, kad šildamas vanduo plečiasi ir užima daugiau vietos. Antroji priežastis – dėl visuotinio atšilimo greičiau tirpsta ledynai ir milžiniški ledo sluoksniai Grenlandijoje bei Antarktyje, todėl vandenynuose atsiranda daugiau vandens.
Pakilus jūros lygiui, prasideda potvyniai žemai nuo jūros lygio esančiose pakrantėse, kyla grėsmė, kad bus visiškai užtvindytos kai kurios salos.
Pakilęs jūros lygis taip pat gali pakenkti svarbioms pakrančių ekosistemoms, kaip antai mangrovių miškams. Jose saugų prieglobstį randa žuvų jaunikliai ir kiti laukiniai gyvūnai, kurie apsaugomi nuo pakrantes ardančių audrų. Be to, sūrus vanduo, susigėręs į žemę, trikdo geriamojo vandens tiekimą ir gadina dirvožemį, nes jame tampa nebeįmanoma auginti kultūrinių augalų.
Saloms gresiantis pavojus
Ar gali įsivaizduoti, kaip jaustumeisi žinodamas, kad vieną dieną tavo namą gali užsemti vanduo?
Maršalo Salos šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje yra viena pažeidžiamiausių salų valstybių pasaulyje, nes didelė jos sausumos dalis yra pakilusi virš jūros lygio tik apie tris metrus.
Mokslininkai teigia, kad jūros lygiui prie salų pakilus vos 80 cm, gali būti užsemti du trečdaliai sausumos.
Šiltesni vandenynai
Klimato kaita taip pat labai veikia pasaulio vandenynus. Per pastaruosius 40 metų vandenynai sugėrė daugiau kaip 90 proc. papildomos šilumos, susidariusios dėl mūsų veiklos sukeltų atmosferos pokyčių.
Nors tai reiškia, kad atmosfera nešyla tiek, kiek galėtų, ji šildo vandenynus. Pašiltėjus vandeniui tokios rūšys kaip žuvys, krevetės, banginiai ir planktonas (mikroorganizmai, kuriais minta žuvys) yra priverstos migruoti link to ašigalio, kur vėsiau.
Tačiau labai maži į krevetes panašūs krilvėžiai, kuriais minta žuvys ir banginiai, geriausiai veisiasi šaltame vandenyje. Pašiltėjus vandeniui sumažėja ir krilvėžių, ir žuvų. Koralų rifams, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 proc. visų jūrų gyvūnų ir kuriuose veisiasi daug žuvų, taip pat sunku išgyventi, kai vanduo pernelyg sušyla.
Vandenynai sugeria apie ketvirtadalį mūsų kasmet išskiriamo anglies dioksido, o didėjant CO2 kiekiui, didėja jūrų vandenyje ištirpusių dujų kiekis. Tai padeda reguliuoti klimatą, bet keičia vandenynų cheminę pusiausvyrą.
Vanduo tampa vis rūgštesnis, o tai kenkia jūrų gyvūnams, visų pirma auginantiems kiautus, kaip antai omarams, austrėms ir koralams.
Ši problema ypač opi, nes minėtieji gyvūnai – pirmoji įvairių kitų rūšių mitybos grandinės dalis.
Smarkiai nuo klimato kaitos nukentėję gyvūnai
Maisto stokos grėsmė poliariniuose regionuose
Daug sausumos ir jūrų rūšių jau persikėlė į naujas vietas. Jei nebus imtasi klimato kaitos sumažinimo veiksmų, kai kurioms rūšims kils didesnė išnykimo rizika.
Didžiausiems poliariniams plėšrūnams, kaip antai leopardiniams ruoniams ir baltiesiems lokiams, išgyventi reikia mažyčių dumblių, kurie auga apatinėje ledo dalyje. Šie dumbliai yra beveik visų poliarinių maisto grandinių pradžia. Planktonas minta dumbliais, mažos žuvys, krilvėžiai ir kiti gyvūnai minta planktonu, ir ši grandinė tęsiasi iki žuvų, pingvinų ir ruonių. Vis mažėjant ledui Antarkties ir Arkties jūrose, šios maisto grandinės ima irti.
Kokie to padariniai žmonėms?
Klimato pokyčiai lemia ilgalaikius Žemės pokyčius, dėl kurių vis labiau kinta žmonių gyvenimo būdas.
Pavojingi uodai
Dėl klimato pokyčių kai kurie vabzdžiai, anksčiau gyvenę viename regione, dabar plūsta į naujas vietas.
Kai kurie uodai įgeldami perneša ligas, pavyzdžiui, geltonąją karštinę, dengės karštligę, čikunguniją ir maliariją. Iš pradžių šie vabzdžiai gyveno tik atogrąžų vietovėse, tačiau dėl šiltesnio klimato kai kurie šiandien gyvena ir dauginasi Pietų Europoje.
Mažiau maisto, daugiau problemų
Svilinantis karštis ir vandens trūkumas yra pražūtingas derinys pasėliams ir pasaulio aprūpinimui maistu. Augalams reikia vandens, kad išgyventų. Gyvuliai, pvz., galvijai, neturėdami augalų, kuriuos gali ėsti, taip pat pradeda badauti. Ūkininko lauke išdžiūvęs viršutinis dirvožemio sluoksnis virsta dulkėmis ir yra nupučiamas, o kartu su juo – ir labai svarbios maistinės medžiagos, kurių reikia augalams.
Todėl pagaminama mažiau maisto. O tai – didelė problema, nes numatoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. padidės nuo šiandien esančių 7 milijardų iki 9 milijardų, ir mums reikės ne mažiau, o daugiau maisto.
Mūsų apsirūpinimui maistu taip pat kelia grėsmę neigiamas klimato kaitos poveikis bitėms ir kitiems apdulkintojams. Tai reiškia, kad turime kuo labiau kovoti su klimato kaita, prie kintančio klimato pritaikydami savo žemės ūkio praktiką.
Skęstantis miestas
Mediniai poliai, ant kurių pastatyta Venecija, sminga į purvą seklioje Adrijos jūros lagūnoje.
Kiekvienais metais lagūnos vandenys pakyla maždaug 2 mm, o bendras jūros lygis – 4 mm.
Dažni potvyniai gadina istorinius pastatus, užsemia kelius ir kenkia turizmui.
Šiuo metu vykdomas planas įrengti 78 milžiniškus plieno vartus, kurie sulaikytų iki 3 metrų aukščio siekiančius potvynius. Venecija bus saugoma ne tik vartais, bet ir druskožemiu, kuris taps natūralia apsauga nuo kylančio jūros lygio.
Kaip matai, padėtis nėra palanki nei Žemei, nei žmonėms... Taigi, kokie galimi šių problemų sprendimo būdai?